Gyvenimas be rūpesčių

Jei manęs paklaustų, kokius namus šiandien geriausia statyti ir pirkti, net nemirktelėjęs pasakyčiau – tokius, kurie nenaudoja energijos. Tokie yra mažų energetinių sąnaudų namai (passive house). Energetinį efektyvumą, kaip priemonę suteikti daugiau vertės naujakuriams, “Sostinės Namai” naudoja nuo pat savo įsikūrimo dienos. Todėl kompanijoje prie auksinės architektūros triados (patvarumas, grožis, funkcija) pridedame - “ir energetinis taupumas”.

Lietuvos architektai ir NT vystytojai (tame tarpe ir “Sostinės Namų” vadovas Saulius bei pardavimų vadovė Jūratė) Danijoje vykusiame energetiškai efektyvios statybos seminare “Komfort House” turėjo progą iš arti susipažinti su 10 naujų “passive house” projektų, jų efektyvaus realizavimo galimybėmis. Svarbiausia, kad iš Danijos atsivežėme ne tik įdomios ir labai naudingos informacijos apie ten statomus namus, bet ir įgijome daugiau jėgų ir noro vystyti mažų energetinių sąnaudų namus Lietuvoje.

Prieš pradėdamas pasakoti apie tai, kaip namas gali visiškai arba beveik neeikvoti energijos, norėčiau nušviesti, kaip gimė passive house idėja.

Devinto dešimtmečio išradėjams turėtume dėkoti ne tik už “Rubo Kubą”, ausinuką ir asmeninius kompiuterius. Vokietijos ir Švedijos mokslininkams turime padėkoti už mažų energijos sąnaudų (low-energy) namų koncepcijos ir plačiai naudojamo standarto išradimą.

Passive house terminas atsirado 1988 metais Vokietijoje, kai Prof. Bo Adamsonas iš Švedijos Lund Universiteto ir Dr. Wolfgangas Feistas iš Institut für Wohnen und Umwelt (Namų Projektavimo ir Aplinkotyros Instituto) taip pavadino savo mažų energijos sąnaudų namų koncepciją.

Po visų techninių sertifikatų ir projektavimo ir derinimo darbų, pirmus 4 passive house projektus pavyko įgyvendinti 1996 metais Vokietijoje, Heseno regione. Namas naudojo 90 proc. mažiau energijos, nei vidutinis būstas Vokietijoje. Netrukus šias taisykles, kaip statybos standartą, priėmė Danija ir Švedija - valstybės, turinčios gilias atsinaujinančios energetikos ir šildymo inžinerijos tradicijas.

Vėliau standartas išplito po visas šildymo sezoną turinčias Europos šalis, kur įgijo vietinį energetinio efektyvumo standarto statusą. Lietuvoje šį standartą atitinka A kategorijos energetinio efektyvumo sertifikatas, išduodamas tik projektams, kurie atitinka passive house standartą (Gulbinų ir Pavilnio mažų energijos sąnaudų namai turi B kategorijos sertifikatą).

“Passive house” standartas taikomas ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir visuomeniniams pastatams: parduotuvėms, galerijoms, mokykloms ir tt. Pradėjus passive house namų statybą, dalį konstrukcijų ir technologijų (tokių kaip: sandarūs, vakuumu izoliuoti langai, rekuperacinis vėdinimas) teko sukurti kartu su pirmu passive house projektu, bet dalis energijos taupymo taisyklių galioja per amžius.

Daugiau apie “Komfort House”:
[pdf.] konferencijos medžiaga