Gyvenimas be rūpesčių

Šiemet visi, nuo sinoptikų iki politikų, pranašauja vieną sunkiausių žiemų energetinių resursų pirkėjams, tai yra – mums visiems, šildantiems savo namus ir darbo patalpas.

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai patvirtinus naujus, apie 50 proc. didesnius nei dabar šildymo tarifus, daugelis vartotojų su nerimu laukia naujojo šildymo sezono pradžios ir ženkliai didesnių sąskaitų. praneša „Finhill” finansų analitikas Vilius Kolelis.

Jūsų dėmesiui – 4 esminiai efektyvaus šildymo faktoriai, saugantys šilumą ir pinigus.

1. Rinkitės efektyvius ir taupius energijos šaltinius. Jei ruošiatės keltis į naują namą ar butą, pasidomėkite, kuo šildomas pastatas. Renkantis resursus, kuriuos naudosite šildymui, atkreipkite dėmesį į tendencingą kainų augimą. Kaip rodo Pasaulio Banko statistika, tradicinių energijos šaltinių kainos, palyginus su vidutiniais 2007 m. rodikliais, išaugo taip: akmens anglių - 103,8 proc.; naftos - 64 proc.; gamtinių dujų - 43,1 proc. Iš šių energijos šaltinių kol kas pigiausia ir efektyviausia šildytis gamtinėmis dujomis. 40 kvadratinių metrų butui šildyti, kad jame būtų +18ºC, kai už lango - minus 10ºC, per mėnesį būtų sunaudota apie 1700 kilovatvalandžių. Šildyti gamtinėmis dujomis kainuotų 244,97 Lt, centralizuotai tiekiama šiluma - 403 Lt, o elektros energija, taikant brangiausią tarifą - 561,0 Lt. Tačiau visuomet verta įvertinti atsinaujinančius energijos šaltinius, prie kurių sparčiai eina visas pasaulis. Šilumos ir elektros energija iš žemės, saulės ir vėjo – didžiausią grąža duodanti investicija pasauliniu mastu. Gyvenamojo būsto šildymui ir karšto vandens tiekimui labiausia tinka geoterminis šildymas. Apie jį dar ne kartą kalbėsiu šiame bloge. Pasakysiu tik tiek, kad “Gulbinuose” įrengus geoterminį šildymą, netrukus pastebėjome, kaip ženkliai sumažėja sąskaita už šildymą ir karštą vandenį. Šioms energijoms nereikia jokių mokesčių, akcizų; pakanka įsirengti šilumos siurblį, kuris visą energiją ims tik iš jūsų sklypo ir naudos tik tiek elektros, kiek reikia siurblio veikimui.
2. Pastato konstrukcijos saugo šilumą kambaryje. Sienos, stogas, langai ir kitos atitvarinės konstrukcijos saugo namo vidų nuo lauke esančio šalčio ir atvirkščiai – lauką, nuo viduje esančios šilumos. Priklausomai nuo kiekvienos iš šių konstrukcijų šiluminės varžos, į lauką išleisite daugiau arba mažiau pinigų. Dėl to į pastato varžą reikia žiūrėti kaip į vieną svarbiausių taupumo faktorių. Techninis statybos reglamentas nustato, kad norminė šiluminė sienos varža R yra lygi 5,0 (W/Km). Tokie namai yra pakankamai šilti ir taupūs. Tačiau norint efektyviai naudoti šilumą, reiktų ieškoti namo, kurio sienos - 6 ar net 7 (W/Km).
3. Kuo mažiau sąlyčio su išore, tuo efektyviau šildomas būstas. Be aukščiau minėtos sienų varžos, svarbu atkreipti dėmesį ir į pastato tūrį. Paskaičiuokite išorės (lauko sienų, langų, durų, stogo ir rūsio grindų) plotą ir padalinkite iš gyvenamojo ploto, kurį šildote. Kuo vidaus plotas didesnis už išorės, tuo efektyviau naudojama šilumos energija. Žinoma, egzistuoja ir daugiau niuansų: santykinis langų plotas, stogo konstrukcija ir tt. Bet šie faktoriai jau ne tokie reikšmingi, kaip energijos šaltinis ir bendra vidutinė išorės konstrukcijų varža.
4. Rekuperacinė sistema tolygiai paskirsto šilumą visuose kambariuose. Vakarą leidžiate prie jaukaus židinio, o miegoti tenka vėsiuose miegamuosiuose? Termostatais reguliuojantys šilumą savo namuose gali pajusti, kaip saulėtą žiemos dieną vieni radiatoriai kaista, o kitoje pusėje – šalti. Tam, kad iš šiltesnio kambario šiluma patektų į vėsesnes zonas, patartina rinktis namą su rekuperacine vėdinimo sistema. Ji ne tik užtikrina šviežio švaraus oro pritekėjimą, bet išsaugo iki 90 procentų išskiriamos šilumos.

Sėkmingai suderinę šiuos efektyvaus šildymo faktorius “Pavilnio slėnio” gyvenvietėje, pasiekėme labai gerų rezultatų. Visų namų šilumos izoliacinės savybės yra ypatingai aukštos ir atitinka energetinio efektyvumo B klasę. Šių namų, kurių plotai nuo 75 iki 149 kvadratinių metrų, šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidos yra nuo 1650 Lt. per metus (šildant dujomis).
Jei turite klausimų ar norite padiskutuoti, galite drąsiai rašyti komentaruose.
Kitą kartą pakalbėsiu apie kitus efektyvius energijos panaudojimo būdus.