Gyvenimas be rūpesčių

Savaitgalį su šeima buvome Tymo turguje, kur veikia ekologiško verslo trikampis. Pirkom šiltas vilnones kojines, korį medaus ir žolelių arbatos.
Tada kažkaip susimąsčiau: juk tai tik paprasčiausios daržovės, kurių galima užsiauginti kiekviename kaime, medus, kurį neša bitės, vilna - iš avies kailio… Ekologija yra kur kas paprasčiau, nei bandoma įteigti, ar man tik taip atrodo? Dalis čia prekiaujančių nesenai sužinojo, kad jų produktai dar ir ekologiški.
Iki pramonės suklestėjimo masinio gamyklų statymo viskas buvo ekologiška ir niekas neteikė tam jokios reikšmės. Architektūra, gamyba ir gyvenimas nekonfliktavo su aplinka, dauguma naudojo tik tai, ką patys bendrai pasigamindavo ir viskas priklausė “ekologiškiems ūkiams”. Bet mintys apie užterštumą, globalinį atšilimą, genetines modifikacijas ir kitokius modernaus pasaulio “vaisius” jau tvyrojo netoli už horizonto.
Ačiū Dievui, šiame tūkstantmetyje mokslas ir technologijos taip sparčiai ūgtelėjo, kad galima sakyti - kuo susirgome, tuo ir gydomės. Baigėsi tie laikai, kai galėjome investuoti, neįvertinę augančių energijos kainų, naudoti šildymui elektrą, naftą ir dujas, visai negalvodami, kad šie šaltiniai senka. Jau atėjo laikas, kai žmonės pradėjo ieškoti būsto, kuris gali atpirkti dalį investicijų.
Kaip tik šiuo metu pasaulio ekonomikos architektai sprendžia gilią problemą: reikia perrašyti ekonomikos taisykles ir padaryti tai As Soon As Possible. Kažkaip jaučiu, kad pasaulinis socialinių pokyčių scenarijus energetiniu požiūriu bus palankus šilumą gaunantiems iš valstybės ir pačiai valstyvei. Jau senokai kalbama, kad norint turėti, reikia taupyti. Be to, reikia gerai įvertinti investicijos ilgaamžiškumą ir vertę. Dalis gyventojų suprato, kad galima beveik nepriklausyti prie valstybės energijos tinklų ir šildytis iš žemės, naudoti kelis ir net dešimt kartų pigesnius atsinaujinančius energijos šaltinius.
Senkantys energijos šaltiniai kainuos vis daugiau, kuo daugiau aš juos naudosiu, tuo labiu jie brangs. Tai kodėl gi turėčiau juos pirkti? Mane nuteikia optimistiškai, kai matau, kad tų pačių technologijų ir mokslo progreso dėka, bandoma pasukti mąstymą kita linkme.
Kol kas dar galime džiaugtis, kad norėdami pasigaminti sriubą iš tikrų daržovių, galime jų užsiauginti, ar rasti paprastame turguje, ne tik ekologiškame. Dėl to tikiu, kad šis amžius bus vadinamas eko amžiumi tik tam tikrą laiką, nes vėliau vėl viskas turėtų apsisukti aplink ašį ir nelikti mąstymo, kad galime gyventi ne ekologiškai.