Dujų krizė parodė, kaip svarbu yra nepriklausyti nuo užsienietiškų energijos išteklių. Didžiosios šalys, perkančios dujas iš Rusijos, šiandien svajote svajoja apie savo energiją, kuri trykštų tiesiog kieme. Juolab ir dujų ištekliai vieną dieną baigsis. Kai taip nutiks, pirmiausia sumažės eksportas į kitas šalis.

Tam, kad atsiribotume nuo valstybinių elektros ir šildymo tinklų (kurie perka išteklius iš užsienio ir yra priklausomi nuo diktuojamų kainų ir sąlygų), reikia kartą ir visiems laikams ištarti TAIP - atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kurių galima gauti ir Lietuvoje. Ką ten Lietuvoje - savo kieme ar ant stogo.

Žmonės dažnai klausia - kiek tai kainuoja? per kiek laiko atsiperka? Bet visai pamirštame, kad klausimas turėtų būti - AR ĮMANOMA PADARYTI TAIP, KAD ŠILDYMAS IR ELEKTRA NIEKO NEKAINUOTŲ?

Ir mes sakome - TAIP!

1 - Taupykite iki minimumo. Efektyviai sumažinus energijos sąnaudas, galima sutaupyti nuo 5 iki 10 kartų daugiau energijos.

2 - Kai pamatysite, kiek nedaug energijos jums reikia, pradėkite gaminti ją patys. Vieną kartą nusipirkę namą su geoterminiu šildymu ir saulės kolektoriais, Jūs visiems laikams galėsite užmiršti kas kam kokį kranelį užsuko ir kokiais keliais ateina energija.

Jei taip pasielgs visi kaimynai ir tų kaimynų kaimynai - galima galvoti apie bendrą vėjo ar saulės jėgainę, kuri gali aprūpinti tūkstančius namų.

Jei valstybė į tokią iniciatyvą pažiūrės teigiamai, galima gauti finansavimą atsinaujinančios energijos jėgainei statyti, kaip tai daroma Prancūzijoje, Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse.

Bet visų pirma - reikia pradėti nuo savęs. Ateities kartos juoksis iš to, kaip mes švaistom energiją ir kiek pinigų jai kasmet išleidžiam.

Sugalvokite temą vakarėliui. Vakarėlio tema turi būti naujametinė, tačiau kuo platesnė ir neįpareigojanti, kad svečiams nekiltų rūpesčių susikurti kostiumą (kino filmai, pasakų herojai, senoji animacija ir tt.).

Papuoškite namus ir paslėpkite nereikalingus daiktus. Visus pernykščius laikraščius, kalendorius ir pradėtus ruošos darbus reikia paslėpti arba pabaigti. Kai ką galima panaudoti dovanų pakavimui ir dekoracijoms. Jei turite namą, - kiemą ir išorę taip pat galite papuošti bei apšviesti lemputėmis, žibintais ar fakelais. Būkite kūrybiški ir pagalvokite, kaip galima sukurti teminę 2009-jų sutikimo atmosferą.

Suplanuokite scenarijų. Išvengsite pauzių ir netikėtų vakarėlio posūkių, jei gerai paruošite vakaro scenarijų. Svarbiausia valdyti laiką ir rekvizitus, kurių prireiks vakarėlio metu. Nepamirškite detalių:
ar užtenka įrankių vakarienei (karštam patiekalui, gėrimams, desertui ir užkandžiams reikalingi skirtingi įrankiai)
Kokia namuose batų politika (jei siūlote nusiauti batus, pasirūpinkite šlepetėmis),
pagalvokite, kokia muzika gros šiais metais
Dar kartą peržiūrėkit vakaro scenarijų ir pabandykite įsivaizduoti, kaip tai atrodys. Visko numatyti neįmanoma, todėl griežtai planuoti laiko nebūtina.

Kvietime viskas paaiškinta. informuokite svečius kada ateiti, kokia programa, kaip apsirengti ir ką atsinešti. Gal būt svečiai turi pasiruošti trumpą vaidinimą, eilėraštį ar parodiją. Kvietime reiktų nurodyti, kiek svečių kviečiate.

Paruoškite maistą iš anksto. Niekas norės gaminti valgį prieš pat vidurnaktį. Nors maistą kiekvienas ruošia pagal savo sugebėjimus (kas nesunkiai gali antį ar kalakutą iškepti, o kam ir silkės su mišrainėm pakanka), turėtumėt pasirūpinti karštu vakarienės patiekalu iš mėsos, žuvies ar daržovių.

Naujuosius pradėkite švęsti nuo vakarienės prie stalo. Stalas neturi būti apkrautas maistu ir gėrimais. Pakanka dviejų rūšių vyno (balto ir raudono), vandens, sulčių, duonos, padažų ir dviejų rūšių daržovių salotų. Karštą patiekalą patiekite plačiose lėkštėse. Jaukią atmosferą galite sukurti uždegę žvakes. Dalį užkandžių ir dėrimų laikykite virtuvėje, dalį - padėkite atokiau, ant žemo kavos ar televizoriaus stalo. Tai bus gera proga pradėti antrą vakarėlio dalį.

Laikas pajudėti. Po vakarienės pakvieskite visus atsistoti, apsižvalgyti po namus (gal būt kas nors jau norės pašokti). Tuo tarpu galite pagarsinti muziką, nunešti lėkštes, pasirūpinti gėrimais. Pertrauka gali tapti ir dovanėlių apsikeitimo ceremonija.

Be 15 minučių 12! Šventės kulminacija jau visai čia pat! Sukvieskite visus į didžiausią erdvę namuose, paruoštą antrai vakarėlio daliai. Ant stalų jau stovi šampanas. Pakvieskite pakelti taurę šampano ir į lauką sutikti Naujųjų. Tikiuosi lauke paruošėt kokią nors staigmeną.

Saugumas - svarbiausia! Sutinkant Naujuosius lauke reikia pasirūpinti saugia fejerverkų pakilimo aikštele. Tai turi būti lygus ir neslidus grindinys, esantis kuo toliau nuo namų ir medžių. Rekomenduoju uždegti bent porą fakelų, kad pažymėti vietą iš kurios kils raketos. Nepakenktų ir šiukšliadėžė.

— O dabar, ponios ir ponai…

Antroji dalis! Programa gali būti laisva. Pasirūpinkite keletu užsiėmimų, kaip pavyzdžiui: žaidimas Alias, atspėk filmą (vienas iš vakarėlio dalyvių bando pavaizduoti filmą, o kiti bando atspėti), Karaoke, vyno, šampano, kokteilių degustacija (tik ne viską vienu metu), linijiniai šokiai ir tt…
Patarimas: leiskite svečiams siūlyti savo žaidimus. Galite net kvietime užsiminti.

Sutinku - rengti vakarėlį savo namuose - sudėtinga misija, bet labai jauki. Visi paskutinę metų dieną turi daugybė reikalų, o jūs tuo metu gyvenate prieššventinėmis nuotaikomis.

———–
Patarimai pabaigai:
# Įsitikinkite, kad kiekvienas svečias namo važiuoja saugiai. Jei ne - parūpinkite jam lovą savo namuose.
# Jokių saliutų prieš ir po dvylikos!
# Niekada neleiskite savo svečiams vairuoti girtiems.

Linksmų Naujųjų Metų!

Sostinės Namai

Kai sužinojau, kad vien anglai kasmet dovanom suvynioja 8,000 tonų popieriaus (ty. 50,000 medžių!), nusprendžiau - nuo šiol dovanas pakuosiu atsakingai:

1) nepirksiu ornamentinių popierių ir lipnios juostos,
2) pakavimui naudosiu viską, kas yra po ranka: laikraščiai, maišeliai, medžiagų atraižos, siūlai, virvės…
3) perdirbsiu pernykščius pakavimo popierius (sakiau, kad šiais metais jų prireiks),
4) gautus dovanų įpakavimus paliksiu kitiem metam.

Pasitelkime savo fantaziją, turimus ekologiškus resursus ir imkimės dovanų pakavimo!

Vieną - kitą patarimą pridėsiu nuo savęs:

Pasistenkite apsieiti be klijų ir lipnios juostos. Neapsunkinkite tų, kurie norės išpakuoti dovaną nesuplėšęs jos įpakavimo. Tam puikiai tiks sąvaržėlė, siūlai, rūbų segtukas. Idealiausia būtų - į pakavimą įsiūti užtrauktuką ar porą sagų.

Padarykite asmenišką kortelę prie dovanos. Tai gali būti spalvoto popieriaus etiketė prisiūta ar pririšta prie dovanos, mažas piešinukas, antspaudas ar atvirukas su adresato vardu ir trumpu palinkėjimu.

Idėjų, kaip ekologiškai supakuoti dovaną, galima rasti internete:
22 idėjos iš FuturePresent,
patarimai, kaip pačiam supakuoti dovaną iš Instructables,
Ekologiški dovanų dizaino pavyzdžiai iš Inhabitots,
Labai geras sprendimas dovanų čekio ar kortelės įpakavimui iš CraftZine.

Tikiuosi, kiekvienas ras savo unikalų dovanų pakavimo receptą.

Jaukių ir gražių švenčių!

Svarbiausias patarimas - kuo kūrybiškiau išnaudokite namie, garaže ir sode esančius daiktus. Tai gali būti senas pintas krepšys, medinė lentynėlė, supynės, suoliukas prie durų ir viskas, kas prašosi jūsų prisilietimo.

Įdėkite kuo daugiau fantazijos ir namų dekoravimas taps tikra šeimos švente.

Kalėdinis vainikas
Vienas iš svarbiausių kalėdinių atributų eksterjere yra vainikas, kabinamas ant lauko durų. Parduotuvėse juos rasti lengva, bet pasidaryti pačiam - kur kas įdomiau.
Čia radau instrukcija, kaip pačiam pasidaryti tradicinį Kalėdų vainiką (Asa.lt)

Norintiems išsiskirti iš kaimynų originalumu - siūlau pasižvalgyti ir po kitas Kalėdų vainikų idėjas (Country Living). Gal būt jos įkvėps jus improvizacijai ir sukursite kažką savo.

Papuoškite sodo medžius
Tikri sniego seniai šiemet aplenkė mus, bet kodėl nenustebinus kaimynų ir neparodžius, kad jūsų sode yra sniego.
Sniego kamuoliukų dekoracijas nesunkiai galima pasidaryti iš siūlų.
O snaiges - iš plonų kartono juostelių, ledo ir nertų servetėlių ir veltinio ar medžiagos atliekų.

Girliandų idėjos
Labai paprasta dekoracija, prie kurios gaminimo gali prisidėti visa šeima. Tinka tiek viduje, tiek išorėje. Tik labai svarbu nepersistengti ir neprikabinėti neskoningų blizgučių visur kur įmanoma.
Būdų, kaip pasidaryti šią dekoraciją yra šimtai: iš veltinio, siuvėjų liniuotės, dar iš veltinio, sausainių, makaronų, medžio, uogų ir tt.

Kūrybingų ir jaukių vakarų !

2 - vietoj izoliacijos – super izoliacija. Dedamas storas ir sandarus šilumos izoliacijos sluoksnis. Priemonės: namas “suvystomas” į termoizoliacija (veikia panašiai, kaip antklodėje įsukus šiltą puodą su maistu). Švedijoje, namų sienos izoliuojamos 35 cm, o stogas - 55 cm storio šilumos izoliacija, kad pasiektų jų šalyje galiojantį passive house standartą.

3-sandarūs ir šilumą izoliuojantys langai. Tai jau nebe naujiena, kadangi visi dedame trigubo sluoksnio stiklo paketus ir sandarius rėmus.

4-fasadų orientacija (šiaurė-pietūs) ir planas, maksimaliai išnaudojantis saulės šilumos patekimą per langus. Priemonės: projektuoti kuo kompaktiškesnių formų pastatus, pageidautina – kvadratinis planas, be erkerių ir išsikišusių šildomų patalpų. Natūraliai vėdinamas technines patalpas geriausia projektuoti viduryje, kad kelias iš nedidelio šilumos siurblio ir rekuperacinės sistemos į kambarius būtų kuo trumpesnis (taip pat veikia kaip radiatorius). Pietinėje pusėje statomi kuo didesni langai (apie 70 proc. sienos ploto), kad pro juos patektų kuo daugiau nemokamos saulės šviesos, šiaurėje – kuo mažesni, kad ta šiluma kuo ilgiau užsibūtų Jūsų namuose.

5-intensyvi oro rekuperacija. Jau minėjau apie visiems prieinamą būdą taupyti šilumą su rekuperacinio vėdinimo sistema. Esant sandariam ir gerai izoliuotam namui, iš vienos pusės šildomam saulės, rekuperacinė sistema tampa pagrindiniu šviežio ir šilto oro šaltiniu visose patalpose. Šviežias arba vos pašildytas oras, patenka į pietinę svetainę palubėje ir, kaip mat susimaišęs su kambario temperatūra, juda link šiaurės, kur jo jau laukia miegamieji, sanitariniai mazgai ir kitos, intensyvios šviesos nereikalaujančios zonos. Tokiu būdu į lauką išeina panaudotas ir atvėsęs ir oras. Tik energetiškai pasyviuose namuose tai vyksta kur kas greičiau ir efektyviau naudoja energiją.

Think Different:
Nors pirmas radikaliai energiją taupantis pastatas buvo pastatytas prieš 20 metų, architektai ir užsakovai iki šiol negalvoja apie dideles sąskaitas už energiją ir aplinkos taršą. Man sunku tuo patikėti. Jei atkreipsite dėmesį į ekonomikos ir pasaulio naujienų antraštes, pastebėsite, kad pastarosiomis dienomis pasaulis turi nemažų “problėmyčių” su senkančiais energijos šaltiniais ir klimato kaita. Politikos, ekonomikos, biosferos, gyvūnijos ir jūros krizės ne tik Sirtakį šoka, bet ir beldžiasi į duris, kviesdama prisijungti. Jei niekam netrukdo faktas, kad po 5 metų gali nelikti pusės žinduolių ir jūroje gyvenančių žuvų rūšių, problemos sprendimą galime atidėti dar metams - kitiems. Bet jei norime tai sustabdyti ir išsaugoti planetą, privalome pakeisti mąstymą link energetinio taupumo ir ekologijos.

Lietuvos architektai ir NT vystytojai (tame tarpe ir “Sostinės Namų” vadovas Saulius bei pardavimų vadovė Jūratė) Danijoje vykusiame energetiškai efektyvios statybos seminare “Komfort House” turėjo progą iš arti susipažinti su 10 naujų “passive house” projektų, jų efektyvaus realizavimo galimybėmis. Svarbiausia, kad iš Danijos atsivežėme ne tik įdomios ir labai naudingos informacijos apie ten statomus namus, bet ir įgijome daugiau jėgų ir noro vystyti mažų energetinių sąnaudų namus Lietuvoje.

Prieš pradėdamas pasakoti apie tai, kaip namas gali visiškai arba beveik neeikvoti energijos, norėčiau nušviesti, kaip gimė passive house idėja.

Devinto dešimtmečio išradėjams turėtume dėkoti ne tik už “Rubo Kubą”, ausinuką ir asmeninius kompiuterius. Vokietijos ir Švedijos mokslininkams turime padėkoti už mažų energijos sąnaudų (low-energy) namų koncepcijos ir plačiai naudojamo standarto išradimą.

Passive house terminas atsirado 1988 metais Vokietijoje, kai Prof. Bo Adamsonas iš Švedijos Lund Universiteto ir Dr. Wolfgangas Feistas iš Institut für Wohnen und Umwelt (Namų Projektavimo ir Aplinkotyros Instituto) taip pavadino savo mažų energijos sąnaudų namų koncepciją.

Po visų techninių sertifikatų ir projektavimo ir derinimo darbų, pirmus 4 passive house projektus pavyko įgyvendinti 1996 metais Vokietijoje, Heseno regione. Namas naudojo 90 proc. mažiau energijos, nei vidutinis būstas Vokietijoje. Netrukus šias taisykles, kaip statybos standartą, priėmė Danija ir Švedija - valstybės, turinčios gilias atsinaujinančios energetikos ir šildymo inžinerijos tradicijas.

Vėliau standartas išplito po visas šildymo sezoną turinčias Europos šalis, kur įgijo vietinį energetinio efektyvumo standarto statusą. Lietuvoje šį standartą atitinka A kategorijos energetinio efektyvumo sertifikatas, išduodamas tik projektams, kurie atitinka passive house standartą (Gulbinų ir Pavilnio mažų energijos sąnaudų namai turi B kategorijos sertifikatą).

“Passive house” standartas taikomas ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir visuomeniniams pastatams: parduotuvėms, galerijoms, mokykloms ir tt. Pradėjus passive house namų statybą, dalį konstrukcijų ir technologijų (tokių kaip: sandarūs, vakuumu izoliuoti langai, rekuperacinis vėdinimas) teko sukurti kartu su pirmu passive house projektu, bet dalis energijos taupymo taisyklių galioja per amžius.

Daugiau apie “Komfort House”:
[pdf.] konferencijos medžiaga

Anot 9 metų senumo legendos, pastato projektavimas prasidėjo nuo stogo. Kai 1999 metais Renzo Piano aplankė Sanfranciske esantį Golden Gate parką, kuriame turėtų išdygti naujas mokslo akademijos pastatas, pasakė: “į šį pastatą reiktų žiūrėti per stogą”. Kaip ir reikėjo tikėtis – rezultatas pranoko visus lūkesčius.

Žalias stogas. Apželdintas virš 1.7 milijonų Kalifornijoje augančių augalų pievele, akademijos stogas primena natūraliai kalvotą žemės paviršių. Po daugiau nei 38 000 kv/m stogo konstrukcijomis - lankytojams atviras gamtos mokslų muziejus, akademijos patalpos ir tyrimo centrai.

Įspūdingo vidinio kiemo (30m ilgio ir 25 m pločio) stiklinio stogo konstrukcijos visai nesiremia į kolonas. Architektas norėjo, kad sferinį artriumo paviršių laikytų lynų sistema, primenanti voratinklį. Šalia vidinio kiemo, save laikančių konstrukcijų gaublius - planetariumą ir tropinių augalų sodą, dengia dvi didžiulės kalvos, o pro apvalius langus krintanti šviesa pagyvina tropinio miško įspūdį. Rūsyje galima pasivaikščioti didžiulio jūrų akvariumo dugnu ir pažvelgti į dirbtines džiungles iš pačios jų glūdumos.

Konstrukcijos ir inžinerija. Visa mokslo akademija, nuo saulės kolektorių iki šilumos izoliacijos, – iš perdirbtų ir aplinkai nekenksmingų medžiagų. Pavyzdžiui, šilumos izoliacijai buvo naudojama medžiaga, perdirbta iš senų drabužių ir tekstilinių atliekų; visos plieno konstrukcijos – iš perdirbto metalo. Kaip būdinga italo (R.Piano) architektūrai – statyboms buvo panaudota daug natūralaus akmens. Pastate nėra kondicionierių, viskas veikia “kaip gamtoje” – šiltos ir šaltos oro srovės cirkuliuoja pastato sienomis, nuo stogo iki grindų, užtikrindamos reikiamą temperatūrą ir oro šviežumą visame pastate. Nuo stogo surinktas lietaus vanduo drėkina viduje esantį tropinį mišką, saulės energija pilnai užtikrina pastato veikimą be papildomų energijos šaltinių.

Bet, kaip sakoma – kartais geriau vieną kartą išvysti, nei dešimt kartų perskaityti:

Nuotraukos iš atidarymo Nuotraukos iš atidarymo

Video apie pastatą:
1.Reportažas [National Geographic]
2.Reportažas [Weird Sience]

Pagal šią atmintinę reiktų ruoštis kiekvienam šildymo sezonui:

1. Reguliariai tikrinkite savo šildymo sistemą. Vos nago storio suodžių sluoksnis ir blogai sureguliuotas degiklis Jums kainuos 5% daugiau energijos. Tuo tarpu skambutis šildymo technikos aptarnavimo specialistui – vos kelis centus.

2. Vėdinkite kambarius efektyviai. Nepalikite ilgam atidarytos orlaidės, verčiau du kartus į dieną atverkite langus ir palikite apie 5 min. Tuo metu uždarykite radiatoriaus termostatus. Taip išeis tik panaudotas oras, tačiau išliks balduose ir sienose susikaupusi šiluma.

3. Patikrinkite langų ir durų plyšius. Tai yra būtina taupaus šildymo sąlyga. Prieš
šildymo sezoną patikrinkite sandarinamąsias medžiagas, jei reikia – pakeiskite naujomis.

4. Nuorinkite radiatorius. Jei radiatoriai šyla netolygiai ar girdisi “gurgėjimas”, išleiskite iš jų orą. Kaip tai daroma? Raktu atsukite nuorinimo varžtą radiatoriaus viršuje ir palaukite, kol susikaupusį orą išstums šildymo vanduo.

5. Sutemus, uždarykite žaliuzes arba užtraukite užuolaidas. Atrodo, paprasta smulkmena, bet tai veikia kaip antklodė. Energijos sąnaudos sumažės apie 4%.

6. Neuždenkite radiatorių ir termostatinių vožtuvų apdailos detalėmis, užuolaidomis ir baldais. Nedžiovinkite ant radiatorių skalbinių, laikykitės 15 cm atstumo nuo baldų. Antraip galite prarasti iki 20% energijos.

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai patvirtinus naujus, apie 50 proc. didesnius nei dabar šildymo tarifus, daugelis vartotojų su nerimu laukia naujojo šildymo sezono pradžios ir ženkliai didesnių sąskaitų. praneša „Finhill” finansų analitikas Vilius Kolelis.

Jūsų dėmesiui – 4 esminiai efektyvaus šildymo faktoriai, saugantys šilumą ir pinigus.

1. Rinkitės efektyvius ir taupius energijos šaltinius. Jei ruošiatės keltis į naują namą ar butą, pasidomėkite, kuo šildomas pastatas. Renkantis resursus, kuriuos naudosite šildymui, atkreipkite dėmesį į tendencingą kainų augimą. Kaip rodo Pasaulio Banko statistika, tradicinių energijos šaltinių kainos, palyginus su vidutiniais 2007 m. rodikliais, išaugo taip: akmens anglių - 103,8 proc.; naftos - 64 proc.; gamtinių dujų - 43,1 proc. Iš šių energijos šaltinių kol kas pigiausia ir efektyviausia šildytis gamtinėmis dujomis. 40 kvadratinių metrų butui šildyti, kad jame būtų +18ºC, kai už lango - minus 10ºC, per mėnesį būtų sunaudota apie 1700 kilovatvalandžių. Šildyti gamtinėmis dujomis kainuotų 244,97 Lt, centralizuotai tiekiama šiluma - 403 Lt, o elektros energija, taikant brangiausią tarifą - 561,0 Lt. Tačiau visuomet verta įvertinti atsinaujinančius energijos šaltinius, prie kurių sparčiai eina visas pasaulis. Šilumos ir elektros energija iš žemės, saulės ir vėjo – didžiausią grąža duodanti investicija pasauliniu mastu. Gyvenamojo būsto šildymui ir karšto vandens tiekimui labiausia tinka geoterminis šildymas. Apie jį dar ne kartą kalbėsiu šiame bloge. Pasakysiu tik tiek, kad “Gulbinuose” įrengus geoterminį šildymą, netrukus pastebėjome, kaip ženkliai sumažėja sąskaita už šildymą ir karštą vandenį. Šioms energijoms nereikia jokių mokesčių, akcizų; pakanka įsirengti šilumos siurblį, kuris visą energiją ims tik iš jūsų sklypo ir naudos tik tiek elektros, kiek reikia siurblio veikimui.
2. Pastato konstrukcijos saugo šilumą kambaryje. Sienos, stogas, langai ir kitos atitvarinės konstrukcijos saugo namo vidų nuo lauke esančio šalčio ir atvirkščiai – lauką, nuo viduje esančios šilumos. Priklausomai nuo kiekvienos iš šių konstrukcijų šiluminės varžos, į lauką išleisite daugiau arba mažiau pinigų. Dėl to į pastato varžą reikia žiūrėti kaip į vieną svarbiausių taupumo faktorių. Techninis statybos reglamentas nustato, kad norminė šiluminė sienos varža R yra lygi 5,0 (W/Km). Tokie namai yra pakankamai šilti ir taupūs. Tačiau norint efektyviai naudoti šilumą, reiktų ieškoti namo, kurio sienos - 6 ar net 7 (W/Km).
3. Kuo mažiau sąlyčio su išore, tuo efektyviau šildomas būstas. Be aukščiau minėtos sienų varžos, svarbu atkreipti dėmesį ir į pastato tūrį. Paskaičiuokite išorės (lauko sienų, langų, durų, stogo ir rūsio grindų) plotą ir padalinkite iš gyvenamojo ploto, kurį šildote. Kuo vidaus plotas didesnis už išorės, tuo efektyviau naudojama šilumos energija. Žinoma, egzistuoja ir daugiau niuansų: santykinis langų plotas, stogo konstrukcija ir tt. Bet šie faktoriai jau ne tokie reikšmingi, kaip energijos šaltinis ir bendra vidutinė išorės konstrukcijų varža.
4. Rekuperacinė sistema tolygiai paskirsto šilumą visuose kambariuose. Vakarą leidžiate prie jaukaus židinio, o miegoti tenka vėsiuose miegamuosiuose? Termostatais reguliuojantys šilumą savo namuose gali pajusti, kaip saulėtą žiemos dieną vieni radiatoriai kaista, o kitoje pusėje – šalti. Tam, kad iš šiltesnio kambario šiluma patektų į vėsesnes zonas, patartina rinktis namą su rekuperacine vėdinimo sistema. Ji ne tik užtikrina šviežio švaraus oro pritekėjimą, bet išsaugo iki 90 procentų išskiriamos šilumos.

Sėkmingai suderinę šiuos efektyvaus šildymo faktorius “Pavilnio slėnio” gyvenvietėje, pasiekėme labai gerų rezultatų. Visų namų šilumos izoliacinės savybės yra ypatingai aukštos ir atitinka energetinio efektyvumo B klasę. Šių namų, kurių plotai nuo 75 iki 149 kvadratinių metrų, šildymo ir karšto vandens ruošimo išlaidos yra nuo 1650 Lt. per metus (šildant dujomis).
Jei turite klausimų ar norite padiskutuoti, galite drąsiai rašyti komentaruose.
Kitą kartą pakalbėsiu apie kitus efektyvius energijos panaudojimo būdus.