Gyvenimas be rūpesčių

1- yra sandarus (pakėlus slėgį patalpose iki 50 Pa, per valandą neturi ištekėti
daugiau nei 60 proc. name esančio oro). Priemonės: kruopšti visų plyšių ir “vėjo tiltelių” sienose, stoge ir languose izoliacija.

2 - vietoj izoliacijos – super izoliacija. Dedamas storas ir sandarus šilumos izoliacijos sluoksnis. Priemonės: namas “suvystomas” į termoizoliacija (veikia panašiai, kaip antklodėje įsukus šiltą puodą su maistu). Švedijoje, namų sienos izoliuojamos 35 cm, o stogas - 55 cm storio šilumos izoliacija, kad pasiektų jų šalyje galiojantį passive house standartą.

3-sandarūs ir šilumą izoliuojantys langai. Tai jau nebe naujiena, kadangi visi dedame trigubo sluoksnio stiklo paketus ir sandarius rėmus.

Skaityti toliau »

Jei manęs paklaustų, kokius namus šiandien geriausia statyti ir pirkti, net nemirktelėjęs pasakyčiau – tokius, kurie nenaudoja energijos. Tokie yra mažų energetinių sąnaudų namai (passive house). Energetinį efektyvumą, kaip priemonę suteikti daugiau vertės naujakuriams, “Sostinės Namai” naudoja nuo pat savo įsikūrimo dienos. Todėl kompanijoje prie auksinės architektūros triados (patvarumas, grožis, funkcija) pridedame - “ir energetinis taupumas”.

Skaityti toliau »

Vos prieš porą savaičių duris atvėrė didžiausias ir įspūdingiausias ekologiškos architektūros kompleksas – Kalifornijos mokslo akademija. Architektūros maestro Renzo Piano įrodė, kad vis dar sugeba nustebinti architektūros pasaulį savo projektų unikalumu ir novatoriškumu.

Anot 9 metų senumo legendos, pastato projektavimas prasidėjo nuo stogo. Kai 1999 metais Renzo Piano aplankė Sanfranciske esantį Golden Gate parką, kuriame turėtų išdygti naujas mokslo akademijos pastatas, pasakė: “į šį pastatą reiktų žiūrėti per stogą”. Kaip ir reikėjo tikėtis – rezultatas pranoko visus lūkesčius.

Skaityti toliau »

Savaitgalį su šeima buvome Tymo turguje, kur veikia ekologiško verslo trikampis. Pirkom šiltas vilnones kojines, korį medaus ir žolelių arbatos.
Tada kažkaip susimąsčiau: juk tai tik paprasčiausios daržovės, kurių galima užsiauginti kiekviename kaime, medus, kurį neša bitės, vilna - iš avies kailio… Ekologija yra kur kas paprasčiau, nei bandoma įteigti, ar man tik taip atrodo? Dalis čia prekiaujančių nesenai sužinojo, kad jų produktai dar ir ekologiški.
Iki pramonės suklestėjimo masinio gamyklų statymo viskas buvo ekologiška ir niekas neteikė tam jokios reikšmės. Architektūra, gamyba ir gyvenimas nekonfliktavo su aplinka, dauguma naudojo tik tai, ką patys bendrai pasigamindavo ir viskas priklausė “ekologiškiems ūkiams”. Bet mintys apie užterštumą, globalinį atšilimą, genetines modifikacijas ir kitokius modernaus pasaulio “vaisius” jau tvyrojo netoli už horizonto.
Ačiū Dievui, šiame tūkstantmetyje mokslas ir technologijos taip sparčiai ūgtelėjo, kad galima sakyti - kuo susirgome, tuo ir gydomės. Baigėsi tie laikai, kai galėjome investuoti, neįvertinę augančių energijos kainų, naudoti šildymui elektrą, naftą ir dujas, visai negalvodami, kad šie šaltiniai senka. Jau atėjo laikas, kai žmonės pradėjo ieškoti būsto, kuris gali atpirkti dalį investicijų.
Kaip tik šiuo metu pasaulio ekonomikos architektai sprendžia gilią problemą: reikia perrašyti ekonomikos taisykles ir padaryti tai As Soon As Possible. Kažkaip jaučiu, kad pasaulinis socialinių pokyčių scenarijus energetiniu požiūriu bus palankus šilumą gaunantiems iš valstybės ir pačiai valstyvei. Jau senokai kalbama, kad norint turėti, reikia taupyti. Be to, reikia gerai įvertinti investicijos ilgaamžiškumą ir vertę. Dalis gyventojų suprato, kad galima beveik nepriklausyti prie valstybės energijos tinklų ir šildytis iš žemės, naudoti kelis ir net dešimt kartų pigesnius atsinaujinančius energijos šaltinius.
Senkantys energijos šaltiniai kainuos vis daugiau, kuo daugiau aš juos naudosiu, tuo labiu jie brangs. Tai kodėl gi turėčiau juos pirkti? Mane nuteikia optimistiškai, kai matau, kad tų pačių technologijų ir mokslo progreso dėka, bandoma pasukti mąstymą kita linkme.
Kol kas dar galime džiaugtis, kad norėdami pasigaminti sriubą iš tikrų daržovių, galime jų užsiauginti, ar rasti paprastame turguje, ne tik ekologiškame. Dėl to tikiu, kad šis amžius bus vadinamas eko amžiumi tik tam tikrą laiką, nes vėliau vėl viskas turėtų apsisukti aplink ašį ir nelikti mąstymo, kad galime gyventi ne ekologiškai.

Ankstesniame įraše sudėjau kertinius energetinio naudingumo akmenis, o dabar norėčiau aptarti paprastus ir kasdieninius šilumos reguliavimo triukus.

Pagal šią atmintinę reiktų ruoštis kiekvienam šildymo sezonui:

1. Reguliariai tikrinkite savo šildymo sistemą. Vos nago storio suodžių sluoksnis ir blogai sureguliuotas degiklis Jums kainuos 5% daugiau energijos. Tuo tarpu skambutis šildymo technikos aptarnavimo specialistui – vos kelis centus.

2. Vėdinkite kambarius efektyviai. Nepalikite ilgam atidarytos orlaidės, verčiau du kartus į dieną atverkite langus ir palikite apie 5 min. Tuo metu uždarykite radiatoriaus termostatus. Taip išeis tik panaudotas oras, tačiau išliks balduose ir sienose susikaupusi šiluma.

Skaityti toliau »

Šiemet visi, nuo sinoptikų iki politikų, pranašauja vieną sunkiausių žiemų energetinių resursų pirkėjams, tai yra – mums visiems, šildantiems savo namus ir darbo patalpas.

Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai patvirtinus naujus, apie 50 proc. didesnius nei dabar šildymo tarifus, daugelis vartotojų su nerimu laukia naujojo šildymo sezono pradžios ir ženkliai didesnių sąskaitų. praneša „Finhill” finansų analitikas Vilius Kolelis.

Jūsų dėmesiui – 4 esminiai efektyvaus šildymo faktoriai, saugantys šilumą ir pinigus.

Skaityti toliau »

„Sostinės Namai“ sveikina Tave, užsukusį į mūsų blogą.

Čia dalinsiuosi žiniomis ir naujienomis apie ekologiškus namus, architektūrą ir iniciatyvas, kurios įkvepia kurti aplinkai palankias gyvenvietes. Savaitė po savaitės, supažindinsiu jus su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir būdais, kaip tą energiją panaudoti savo ir gamtos labui. Pasakosiu, kodėl “Sostinės Namai” pasirinkome tokį kelią – kurti gyvenamuosius namus, kurie su metais įgauna vis didesnę vertę ir iš ko ji susideda.

Viskas prasideda nuo mažų dalykų. Šiandien pasaulis įsisavina ekologiškų gyvenviečių statybas, galbūt jau rytoj dygs „žali“ miestai.
Kviečiu prenumeruoti blogo įrašus per RSS ir nepabijoti pareikšti nuomonę komentaruose. Mums svarbu, ką apie ekologiją ir ateities gyvenvietes manote jūs.
SN Architektas